Semeliškių XXV festivaliui „Nuo Lauryno iki Roko“ artėjant...

Artėjant Semeliškių XXV festivaliui „Nuo Lauryno iki Roko“ kalbinu festivalio globėją, ambasadorius, VDU kamerinio orkestro vadovę ir kitus, prašydama pasidalinti mintimis apie artėjantį jubiliejų.

Semeliškių festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“ globėjas – Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas RATKEVIČIUS

Gerbiamasis Mere, šiemet Semeliškės – ne tik Lietuvos mažoji kultūros sostinė, mininti 750 metų jubiliejų, parapijos 525 metų sukaktį, bet taip pat pasitinka ir XXV Semeliškių festivalį „Nuo Lauryno iki Roko“, kurį nuo 2023 metų globojate. Kuo, Jūsų manymu, reikšmingas šis festivalis? 

Semeliškių festivalis – tai gražus įrodymas, kad kultūros stiprybė nepriklauso nuo miesto dydžio. Jau 25-erius metus jis sujungia istoriją, muziką, bendruomenę ir skirtingas kartas. Šiemet, kai Semeliškės mini net kelias išskirtines sukaktis, festivalis tampa ne tik kultūriniu renginiu, bet ir viso krašto tapatybės, tradicijų bei gyvybingumo simboliu. Man garbė būti šio festivalio globėju.

Paminėkite kelias priežastis, kodėl Lietuvos, ir ne tik, žiūrovams verta atvykti į Semeliškių festivalį. 

Pirmiausia – dėl išskirtinės atmosferos, kurios nesukursi dirbtinai. Antra – dėl aukšto meninio lygio programos, kurioje dera klasika, šiuolaikinė muzika ir unikalios erdvės. Trečia – dėl pačių Semeliškių: tai miestelis su turtinga istorija, svetingais žmonėmis ir ypatinga dvasia. Atvykę čia žmonės išsiveža ne tik gražių įspūdžių, bet ir norą sugrįžti.

Ko palinkėtumėte festivalio organizatoriams, ambasadoriams, žiūrovams?

Organizatoriams linkiu įkvėpimo, stiprybės ir pasididžiavimo tuo, ką jie kuria jau ketvirtį amžiaus. Festivalio ambasadoriams – ir toliau garsinti Semeliškių vardą Lietuvoje ir už jos ribų. O visiems žiūrovams linkiu atrasti muzikos, kultūros ir bendrystės džiaugsmą, kuris dar ilgai išliktų širdyse.

***

Semeliškių – Lietuvos mažosios kultūros sostinės ir festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“ ambasadorius, Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis prof. Tadas ŠUMSKAS

Semeliškės tikrai turi kuo didžiuotis. Tai ir nepakartojami Strėvos vingių ir ežerų peizažai, vienas seniausių Lietuvoje LDK Vytauto laikų bažnyčios varpas, labai dinamiška ir turininga miestelio istorija bei visą parapiją garsinantys Šv. Lauryno ir  Šv. Roko atlaidai. Dar nuostabūs ir kūrybingi menininkai, kurių dėka jau dvidešimt penktą kartą miestelio pavadinimas mirga spaudos ir interneto svetainių puslapiuose. Jau nebereikia „įkyriai“ reklamuoti meno festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“ programos, nes visi priprato, kad į miestelį atvyksta „Didysis menas“. Kai visi renginiai nemokami, žmonės labai greitai perduoda festivalio programą „iš lūpų į lūpas“ ir skaitlingai dalyvauja visuose koncertuose . Visad stebiuosi renginių organizatorės Silvijos Bielskienės atkaklumu ir vadybine gyslele prisikviečiant į festivalį pačios aukščiausios prabos Lietuvos ir užsienio menininkus. Paklauskite tūlo semeliškiečio: koks žymesnis Lietuvos operos ar estrados dainininkas aplenkė su savo koncertine programa Semeliškes? Beveik visi žymiausi šalies profesionalūs, ar mėgėjų chorai, teatrų spektakliai, orkestrai, rašytojai, dailininkai paliko čia savo meniškos „plaštakos“ antspaudus. Smagu ir man kartu su žmona Daivalija jau beveik penkiolika metų aktyviai prisidėti savo kolektyvų koncertais ir meniniais patarimais prie renginių sėkmingo planavimo ir gražios tėkmės. Malonu visuose renginiuose matyti Elektrėnų savivaldybės vadus, o finaliniame koncerte prie Nestrėvančio ežero tūkstantines jaunimo minias.

Su gražiu meniniu Jubiliejumi!

***

Semeliškių – Lietuvos mažosios kultūros sostinės ir festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“ ambasadorius Vytautas LUKOČIUS

Sveikinu visus, sulaukus XXV Semeliškių festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“. Susitikime...

***

Semeliškių – Lietuvos mažosios kultūros sostinės ambasadorė Alma JAKIMAVIČIENĖ

Mieloji Almute, esi šių jubiliejinių metų renginių ambasadorė, rėmėja. Kuo, Tavo manymu, reikšmingas ir išskirtinis Semeliškių festivalis Lietuvos mastu?

Semeliškės išskirtinės tuo, kad kasmet, per vieną savaitę, atiduodama pagarba dviem šventiesiems – Laurynui ir Rokui. Ši ilgametė ir tikėjimu paremta festivalio idėja bei jos puoselėjimas apima ne tik pastarąjį 25-metį, bet ir tuos laikus, kai į atlaidus žmonės vyko vežimais. Susiburdavo šeimos ir giminės, todėl ši besitęsianti festivalio tradicija yra kertinis miestelio gyventojų identiteto pamatas. Kultūriniai renginiai išsiplėtė nuo salių iki atvirų erdvių ir formatų, miestelio kultūrinis gyvenimas suaktyvėjo.

Kodėl Lietuvos, ir ne tik, žiūrovams verta atvykti į Semeliškių festivalį?

Vasara yra puikus metas patirti Lietuvą, aplankyti vietoves, kurioms pritrūksta ir laiko, ir gero oro, todėl pasinaudokite proga ir aplankykite miestelį, „senesnį“ už patį Vilnių!

Ko palinkėtum festivalio ir visų metų renginių lankytojams?

Bendrystės ir atsipalaidavimo. Leiskite sau patirti geriausias akimirkas ir pasimėgauti mažo miestelio didele tradicija.

***

***

Semeliškių – Lietuvos mažosios kultūros sostinės ambasadorė Nijolė LESINSKIENĖ

Mieloji Nijole, esi Semeliškių visų metų renginių ambasadorė. Kuo, Tavo manymu, šie metai ypatingi?

Tai metai, kai Semeliškės kalba visa širdimi. Mažas miestelis tapo dideliu kultūros židiniu. Mane labiausiai žavi ne renginių gausa, o žmonės. Čia kiekvienas koncertas, paroda ar susitikimas gimsta iš meilės savo kraštui. To neįmanoma surežisuoti – tai reikia išjausti. Esu aplankiusi daugybę festivalių Lietuvoje ir Kipre, kuriame dabar gyvenu. Galiu drąsiai pasakyti – Semeliškių stiprybė yra jų tikrumas. Čia nėra skubėjimo ar dirbtinio blizgesio. Čia kiekvienas svečias tampa bendruomenės dalimi.

Festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ šiemet jubiliejinis. Kodėl verta jame dalyvauti?

Todėl, kad tai daugiau nei festivalis. Tai gyva mūsų krašto istorija, tradicijos ir žmonių širdys. Tai vieta, kur susitinka praeitis ir dabartis, kur skamba muzika, kvepia duona, o šypsenos suartina net nepažįstamus žmones. Ši šventė primena, kad didžiausia mūsų vertybė yra bendrystė. Ji leidžia bent trumpam sustoti, pabūti kartu ir prisiminti, kas iš tiesų svarbu.

Gyveni Kipre. Grįžusi kokiais įspūdžiais pasidalysi su ten gyvenančiais žmonėmis?

Dažnai pasakoju apie Lietuvą ir jos grožį. O apie Semeliškių festivalius kalbu su ypatingu pasididžiavimu. Daugelis mūsų, išvykusių gyventi svetur, sugrįžtame rugpjūtį į Tėvynę. Ir kiekvienais metais susitinkame, būtent Semeliškėse šiuose festivaliuose kasmet. Grįžus daug pasakoju pasaulio žmonėms apie tai. Jei norite pažinti tikrąją Lietuvą – ne iš atvirukų, o per žmones, tradicijas ir nuoširdų svetingumą – atvykite į Semeliškes. Esu tikra, kad tiek kipriečius ir lietuvius, gyvenančius šioje saloje, tiek kitų šalių svečius sužavėtų mūsų gamta, kultūra ir žmonių šiluma. Kartais mažas miestelis gali padovanoti kur kas didesnius įspūdžius, nei garsiausi pasaulio kurortai.

Ko palinkėtum festivalio ir visų metų renginių lankytojams?

Linkiu atvykti atvira širdimi. Leiskite sau ne tik stebėti, bet ir pajusti Semeliškių dvasią. Pasikalbėkite su žmonėmis, pasiklausykite muzikos, pajuskite senųjų tradicijų alsavimą. Tegul jubiliejinis festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ tampa švente, kuri sujungia kartas, įkvepia kurti, didžiuotis savo kraštu ir saugoti tai, ką turime brangiausio – savo kultūrą, žmones ir bendrystę. Iki pasimatymo Semeliškėse – ten, kur kultūra gyvena ne tik scenoje, bet ir kiekvieno žmogaus širdyje.

***

VDU kamerinio orkestro vadovė Rita BIELIAUSKAITĖ

Gerbiamoji Rita, šiemet Semeliškės – ne tik Lietuvos mažoji kultūros sostinė, mininti 750 metų jubiliejų, parapijos 525 metų sukaktį, bet taip pat pasitinka ir XXV Semeliškių festivalį „Nuo Lauryno iki Roko“, kuriame ir jūs dalyvausite su VDU kameriniu orkestru rugpjūčio 11 d. Ar dažnai tenka lankytis mažuose miesteliuose? Kuo (ar) skiriasi miesto ir miestelio publika?

Labai sveikinu, tikrai labai solidžios sukaktys. Smagu, kad tiek daug metų festivaliai išlieka ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir miesteliuose. Juos organizuoti ir išlaikyti – sunkus darbas, reikalaujantis laiko, atsidavimo, finansų ir t. t.

Mažuose miesteliuose su VDU Kameriniu orkestru tikrai stengiamės apsilankyti kuo dažniau, nes patirtys juose šiek tiek skiriasi nuo didžiųjų miestų. Tiek publika, tiek organizatoriai čia pasitinka, atrodo, nuoširdžiau. Gal perteklius miestuose tą lemia, o gal žmonės gyvena šiek tiek lėtesniu tempu, ir, atrodo, sugeba labiau pasidžiaugti, daugiau pabendrauti, asmeniškiau pasitikti atlikėjus. Žinoma, kultūra yra didelė vertybė ir ji turi pasiekti ir mažus miestelius. Tokie svarūs jubiliejai, mažųjų kultūros sostinių rinkimai, festivaliai – suteikia tokias galimybes pakviesti orkestrus, klasikinius atlikėjus, tai yra puiku, ir mes tuo labai džiaugiamės.

Paminėkite kelias priežastis, kodėl Lietuvos, ir ne tik, žiūrovams verta atvykti į festivalyje vyksiantį Jūsų vadovaujamo orkestro koncertą.

Koncertas vyks puikioje akustikoje – bažnyčioje, gyvo skambesio su lauko scena nepalyginsi. Viduje – ir joks oras nebaisus. V. Lukočius, E. Bavikinas kartu su VDU Kameriniu orkestru sukuria ne tik kokybišką meninį rezultatą, bet ir labai jaukią, šviesią koncerto aurą. O ir pamatyti tokį istoriškai svarbų miestelį – dar ir dienos ekskursija su nemokamu koncertu pabaigoje, ar gali būti geriau?

Ko palinkėtumėte festivalio ir visų metų renginių lankytojams?

Džiaugtis šiais metais ir renginių gausa, švęsti kartu. Aktyviai lankytis, nes tai – labai svarbu tiek organizatoriams, tiek renginių rėmėjams, tiek atlikėjams.

***

Evelina SAŠENKO, Lietuvos dainininkė, kurianti konceptualias džiazo, tango, chanson, kino, miuziklų ir kitokio pobūdžio muzikos programas

Gerbiamoji Evelina, į Semeliškes atvykstate antrą kartą. Kuo šis susitikimas (rugpjūčio 12 d.) bus reikšmingas, juolab, kad iš daugelio programų pasirinkote „Chanson Jazz On“ programą?

Šią programą girdėjo jau visa Lietuva, turi tai išgirsti ir Semeliškės. Su prancūziškomis dainomis per Lietuvą keliauju jau ne pirmus metus, tai programa, kurią labai myli žiūrovai, manau, kad ją, kartu ir mane, pamils ir Semeliškių žiūrovai. Tai programa, kuri suartina atlikėją ir žiūrovą, mes visi kartu gerai praleisime laiką, kartu dainuosime, aš pasakosiu įvairias įdomias istorijas apie atliekamas dainas, apie atlikėjus, kurie dainavo, arba parašė tuos kūrinius. Manau, kad tai bus gražus vakaras, pilnas tokio prancūziško dvelksmo. Žodžiu – vienam vakarui leisimės į Paryžių.

Kviečiu visus žiūrovus, tikrai, pažadu – bus įsimintina kelionė.

„Semeliškių“ kvepalų kūrėja Saulė VYŠNIAUSKAITĖ

Mieloji Saule, šiemet dalyvausi XXV Semeliškių festivalyje „Nuo Lauryno iki Roko“ ne kaip žiūrovė, o kaip kūrėja – pristatysi ypatingą dovaną – „Semeliškių“ kvepalus. Ar dažnai tenka lankytis kituose miesteliuose su tokia edukacija – kuriant kvepalus būtent tai vietovei?

Mažuose miesteliuose dažniausiai vedu kvepalų kūrimo edukacijas arba kvepiančias dirbtuves privačiuose vakarėliuose. Esu sukūrusi kvepalus įmonėms, dalyvavau įvairiuose meniniuose projektuose, kuriant kvepalus spektakliams, paveikslams ar parodoms. Kurti miesteliui ir dar Mažajai kultūros sostinei – buvo nauja ir maloni patirtis, kuri kėlė daug iššūkių – kaip į buteliuką sutalpinti semeliškiečių kvepiančias istorijas, kurias surinkau pirmojo susitikimo metu.

Kaip apibūdintum „Semeliškių“ kvepalus? Kokie jie? Kuo ypatingas jų kvapas?

Tai lengvas ir romantiškas, vaikystę primenantis kvapas, kuriame alsuoja Strėvos gaiva, žydintys jazminai, sunokę obuoliai, iš medžio ręsti namai, atlaidų smilkalai, pjaunama žolė, nugulęs šienas bei neįkainojamos Semeliškių žolelės.

Ar ilgai vyko kūrybinis procesas?

Kūrybinis procesas truko kelis mėnesius. Pradėjau susitikimu su Semeliškių gyventojais, kurio metu dalyviai pasidalino, kuo jiems kvepia jų gimtasis kraštas. Pagal tai sudėliojau pirmąsias kvepalų kompozicijas. Teko ne kartą specialiai lankytis Semeliškėse ir uostyti ore tvyrančius kvapus. Taip ir vyko kvepalų kompozicijos korekcijos, kol galiausiai buvo pasirinktas galutinis ir artimiausias aromatas, atspindintis Semeliškes.

Kur festivalio lankytojai galės įsigyti „Semeliškių“ kvepalų?

Festivalio renginių metu.

Ko palinkėtum festivalio ir visų metų renginių lankytojams?

Palinkėčiau smalsumo ir dėmesingumo. Linkiu tyrinėti Semeliškes ne tik akimis, bet ir užuosti, kaip kvepia Semeliškių gamta, kokie garsai supa, kokie vietiniai skoniai vyrauja bei kokie nuostabūs ir draugiški žmonės čia gyvena.

Dėkoju visiems už išsamius atsakymus ir nuoširdžius palinkėjimus. Iki susitikimo festivalyje!

Silvija BIELSKIENĖ